Skautų istorija

Skautai – tai pasaulinis vaikų ir jaunimo judėjimas, pradėjęs savo veiklą 1907 m. Jų sąjūdžiui pradžią davė anglų generolas lordas Robertas Baden Powell. Jis išgarsėjo subūręs savanorių berniukų kadetų būrį, kuris atliko daugelį ryšininkų pareigų Mafekingo apsukime. Tai laikoma skautybės judėjimo pradžia.

Robert Baden Powell paskleistos skautiškos idėjos ir pradėta veikla sužavėjo ne tik berniukus, bet ir mergaites. Jau 1909 m. pirmame Anglijos skautų sąskrydyje Kristalo rūmuose, dalyvavo pirmosios uniformuotos skautės. Jų dalyvavimas sulaukė daug kritikos. Apskritai skaučių sąjūdžio pradžia buvo siejama su tuo metu vykusiu moterų judėjimu- kova dėl moterų teisių, ir tai visuomenės buvo nepalankiai vertinama. Nugalėjusios visus sunkumus, skautės buvo pripažintos ir jų judėjimas greitai paplito ir kituose kraštuose.

1914 - 1919 m. I pasaulinio karo metu, skautės labai daug prisidėjo savo veikla slaugydamos ligonius, dirbdamos šalpos fondo organizacijose ir kitur. 1920 m. įkurta vyresniųjų ir jūros skautų vienetai. Tai pat pradėta steigti specialūs vienetai fiziškai nepajėgioms mergaitėms.

Po įvairius pasaulio kraštus plintant skautybės idėjai, kuriasi pasaulio skautų judėjimai. 1928 m., Lietuvai esant vienai iš 12 šalių steigėjų, buvo įkurta Pasaulinė skaučių organizacija.

Skautų judėjimas išplito po pasaulį dėl savo unikalios ugdymo sistemos. Visas skautų mokymas yra per veiklą ir saviauklos metodus, padedant suaugusiems vadovams, todėl iki šiol skautavimas laikomas vienu iš tobuliausių žmogaus ugdymo metodų.

Jūrų skautų istorija Lietuvoje

• Lietuvoje jūrų skautų judėjimas prasidėjo 1918m. Petrui Jurgėlai – Jurgelevičiui įkūrus pirmąją skautų daugovę Vilniuje.
• 1922 m. kovo 22d. Kaune brolių Kosto, Juliaus ir Petro Jurgėlos – Jurgelevičių pastangomis įsteigtas pirmas Lietuvoje jūrų skautų vienetas – LK Algimanto vandens skautų draugovė. Pirmasis vieneto vadovas J.Jurgelevičius.
• 1924 m. Klaipėdoje , o 1925 m. Panevėžyje įsisteigė jūrų skautų draugovės.
• 1925 m. gegužės 28 d. visos trys jūrų skautų draugovės, nepripažįstamos 1922 m. įsisteigusioje Lietuvos skautų asociacijoje, atskirta nuo LSA, sudarydamos savarankiškai veikiančią Lietuvos jūrų skautiją,; vadovas Petras Jurgelevičius.
• 1926 m. Moterų draugija tautiniam laivynui remti Klaipėdos jūrų skautams nuperka laivą, vėliau skautų pertvarkytą į jachtą ir pavadintą „Budžiu“. Šia jachta buvo atlikta daug jūrinių kelionių Baltijos jūra.
• 1927 m. Lietuvos jūrų skautija, išsikovojusi visuomenės pripažinimą ir išplėtusi savo veiklą šalyje, grįžta į Lietuvos skautų asociaciją, jau gaudama teisę jungtis į Jūrų skautų skyrių.
• 1933 m. Lietuvos skautus aplanko skautų judėjimo įkūrėjas lordas Robertas Baden-Pawell.
• 1936 vasario 16 d. jūrų skaučių veiklą pradėjo Koleta Chmieliauskaitė, įsteigdama Kaune pirmąją „Birutės“ valtį, Iki 1940 m. jūrų skautės veikė jau keliose šalies vietovėse.
•  1938 m. Lietuvoje buvo 24 jūrų skautų brolių vienetai, juose 545 jūrų skautai.
• 1940 birželio 15 d., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos skautų sąjungos veikla nutraukiama.
• Vokiečių okupacijos metu jūrų skautai buvo suorganizavę Šiauliuose, Kaune, Vilniuje buriuotojų klubus. Įsigalėjus Sovietų okupacijai nemaža dalis šalyje likusių jūrų skautų dirbo su jaunimu perėję į žygeivių (turistų), buriuotojų veiklą.
• 1945 m. Vokietijoje atsikūrusioje Lietuvių skautų sąjungoje iškart veikė jūrų skautai, turėdami organizacijoje Jūrų skautų skyrių. Pirmasis skyriaus vedėjas Valdas Šarūnas.
• 1947 m. buvo įvesta jūrų jaunių programa.
• Nuo 1949; 1950 ir vėlesniu metų lietuvių jūrų skautų veikla prasideda JAV, Australijoje, Venesueloje, Kanadoje, Argentinoje ir kt.
• 1963 m. Lietuvių jūrų skautų sąjungoje, kur jūrų skautės priklauso Seserijai, o jūrų skautai – Brolijai, vienijant veiklą, buvo įsteigta savarankiška nauja šaka – Jūrų skautų. Jos nepripažįstant, visi jūrų skautų vienetai pasitraukia iš LSS, sudarydami Lietuvos jūrų skautiją. Ji savarankiškai veikė iki 1971 m., kai, neužsiauginus vadovų pamainos , vėl buvo grįžta į LSS.
• 1989 balandžio 28-29 d. Lietuvoje įvyksta Atkuriamasis lietuvos skautų suvažiavimas – atgimsta šalies skautų judėjimas. Atkurtoje Lietuvos skautų sąjungoje jūrų skautų veiklą pirmieji pradėjo Klaipėdoje – Vytautas Šliogeris, Kaune – Ričardas ir Algimantas Malkevičiai. Nuo 1989 – 1992 m. LSS Brolijoje „jūrinukus“ jungia Jūrų skautų skyrius. (vadovai Vytautas Šliogeris, vėliau – A. Malkevičius).
• 1992 m. į atskilusius Euro skautus pasitraukia Klaipėdos jūrų skautai , o pavasarį skilus LSS, jūrų skautai veikia abiejuose LSS dalyse, tačiau Jūrų skautų skyriaus nebelieka. 1992m. Kauno vadovybės LSS dalyje įsteigiamas trečiasis (po Vilniaus „Kernavės“ bei po Telšių tunto) ir pirmasis Lietuvoje Kauno jūrų skautų tuntas „DIVYTIS“.
• 1994 m. Kapitoniškėse Kauno ir Vilniaus jūrų skautai praveda bendrą stovyklą, kurioje stovyklauja būsimieji Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio skautų vadovai – moksleiviai. Stovyklos metu, kurią palanko šalies prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, įsteigiama LSS Jūrų skautų šaka. Rudenį vieniečiai pasitraukia, įstoja į Lietuvos skautiją.
• 1995 m. įsteigiama savarankiška jūrų skautų organizacija – Kauno jūrų skautija „Divytis“, kuri, naudodamasi įstatų galimybėmis, išplečia jūrų skautų veiklą iki nacionalinio lygmens.
• 2001 m. įsteigiama savarankiška organizacija – Lietuvos jūrų skautija, kurią atstovauja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Marijampolės, Biržų miestų ir Raseinių, Kaišiadorių, Kauno rajonų jūrų skautai.